paprūdys

×paprūdỹs sm. (3^b), pãprūdis (1) Skd vieta prie prūdo, prie tvenkinio: I paprūdžiaĩ, i tie išdegė Užv. Vištelė nušlapusi pãprūdžiu laksto, o pylūčiai po vandenį tik duoda, tik duoda Vvr. Prūdą besą nuleidę ir bepjauną pãprūdžius Skd. Vedu sėdėjom paprūdė̃[je] i žiopsojom į ajerus Trk. Piršlys šelmis melagis piršdams gyrė vietelę: sakė, prūde žąselės, o paprūdė[je] antelės D67. Čia nelyja nė nešąla, paprūdžiais audimai bąla (d.) Gs.